VAKCINACIJA – IDENTIFIKACIJA:

  • Vakcinacija (kačių, šunų, triušių).
  • Ženklinimas (Čipavimas).
  • ES pasų išdavimas.
  • Pažymos išrašymas keliaujant į užsienį.

Vakcinuojame tik sveikus ir nukirmintus gyvūnus. Dehelmintizaciją reikia atlikti likus 10 dienų iki skiepo.

VAKCINACIJA

    • Nuo šunų užkrečiamų ligų: pasiutligė, šunų maras, adenovirozė (virusinis hepatitas), leptospirozė, paragripas, parvovirusinis enteritas, šunidžių kosulys, šunų herpes virusas.
    • Nuo kačių užkrečiamų ligų: pasiutligės, kačių infekcinio rinotracheito, kalicivirozės, chlamidiozės, kačių panleukopenijos, kačių leukemijos.
    • Triušių vakcinacija.
    • Vakcinuojame šių gamintojų vakcinomis: Nobivac, Biocan, Vanguard, Biofel, Pestorin Mormyx (triušių vakcina).

TRUMPAI APIE ŠIAS LIGAS:
Pasiutligė. Skiepai nuo pasiutligės mūsų šalyje yra privalomi, jie turėtų būti atliekami kas vieneri metai.
Šunų maras.
Serga įvairaus amžiaus ir veislių šunys. Kuo šuo senesnis, tuo sunkiau išgydyti šią baisią ligą. Pagrindiniai ligos požymiai: pūlingos išskyros iš nosies ir akių, kosulys, aukšta temperatūra, raumenų drebėjimas. Ligos baigtis paprastai yra bloga. Vienintelis būdas išvengti šunų maro yra  vakcinacija.
Virusinis hepatitas. Šia liga dažniausiai užsikrečiama per virškinamąjį traktą. Šunims pasireiškia ūmus kepenų uždegimas. Ligos požymiai: apatija, vėmimas, viduriavimas, gelta, kraujosruvos, smegenų pažeidimai. Gydoma perpilant kraują. Vienintelė profilaktinė priemonė nuo šios ligos – skiepai.

Leptospirozė. Užsikrečiama nuo pelių. Pagrindiniai požymiai: gelta, viduriavimas, dažnas lakimas, skausmai pilvo srityje. Ši liga pavojinga ir žmogui.
Paragripas. Tai yra viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šuo dažnai kosti, tampa vangus, pakyla temperatūra.
Parvovirusinis enteritas. Tai infekcija, kuri sukelia stiprų viduriavimą, vėmimą, anoreksiją, hemoraginę diarėją. Ši liga pavojingiausia jauniems šuniukams. Sergantys šuniukai viduriuoja labai dvokiančiu, vandeningu skysčiu, vemia, karščiuoja, išmatose dažnai būna kraujo. Vienintelė profilaktika nuo šios ligos – vakcinacija.
Šunidžių kosulys. Ši liga plinta oru. Kartais užtenka tik “susiuostyti” su sergančiu šunimi. Ypatingai lengvai šunidžių kosuliu užsikrečiama tvankiose patalpose (pvz: šunų parodose, kurios vyksta ne lauke). Ligos simptomai: šuo dažnai kosti (kosulys sunkus, atrodo, lyg šuo būtų kuo užspringęs), vėmimas, pakilusi temperatūra.
Šunų herpes virusas. Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu. Persirgęs, šuo tampa nešiotoju visam gyvenimui. Pagrindiniai požymiai: kvėpavimo takų katarinis uždegimas, abortai, vaisiaus resorbcija. Kartais ši liga praeina be jokių požymių.

                                                                                           **************************************

Kačių infekcinis rinotracheitas. Tai viena dažniausiai pasitaikanti kačių infekcinė liga. Neatspariausi – maži kačiukai. Liga pasireiškia stipriu akių traiškanojimu, čiauduliu. Užsikrečiama kontakto metu. Uždelsus gydymą, katei gali pasireikšti plaučių uždegimas, išsivystyti ragenos opos, dėl opų gali trūkti ragena, dėl ko akį tenka šalinti.
Kačių kalicivirozė.
Užsikrečiama kontakto metu. Persirgusi katė dar apie vienerius metus būna viruso nešiotoja ir gali užkrėsti kitas kates. Pagrindiniai ligos požymiai: dantenų ligos, seilėjimasis, žaizdelės ant snukio: nosies, burnos srityje.

Kačių chlamidiozė. Dažniausiai suserga jauni kačiukai. Ligos požymiai: vandeningos išskyros iš akių, vokų patinimas, konjuktyvos paraudimas, čiaudulys, karščiavimas. Negydant liga gali pereiti į pneumoniją. Chlamidiozė gali lemti kačių nevaisingumą.
Kačių panleukopenija.
Kitaip ši liga dar vadinama kačių maru. Panleukopenija gali susirgti bet kuri nevakcinuota katė. Šis virusas ardo limfocitus, pažeidžia plonųjų žarnų ląsteles. Pagrindiniai ligos požymiai: katės tampa apatiškos ir baikščios, ligos pradžioje pakyla temperatūra, vėliau nukrenta žemiau normos, katė netenka daug skysčių, nes stipriai viduriuoja. Laiku nepradėjus gydymo, katė nugaišta.
Kačių leukemija.
Liga perduodama per seiles, pvz: susikandžiojus su infekuota kate. Ligos požymiai yra įvairūs: dantenų skausmai, virškinimo problemos, aukšta temperatūra, ligota išvaizda, padidėję limfmazgiai, anemija, negyjančios žaizdos. Taikomas tik simptominis gydymas. Apie 80% leukemija užsikrėtusių kačių nugaišta per 3,5 metų.

                                                                                               *************************************

Triušių virusinė hemoraginė liga. Ši liga dar kitaip vadinama triušių maru. Šiai ligai jautresni labai jauni triušiukai. Infekcija plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Tai labai ūmi ir itin užkrečiama liga, pasižyminti dideliu mirtingumu. Ji pasireiškia karščiavimu, apatija, anoreksija, gali pasirodyti kraujas nosyje, atsirasti pilvo pūtimas, žarnyno kaprostazė ar viduriavimas.

Miksomatozė. Šią ligą sukelia virusas Myxoma. Virusas plinta oro lašeliniu būdu ir per užkrėstą maistą ar paviršius. Ligą platina kraujasiurbiai uodai, musės, erkės, blusos. Miksomatoze susirgusiems triušiams vystosi pūlingas akių ir nosies gleivinės uždegimas, pabrinksta audiniai aplink lyties organus. Triušiams pakyla temperatūra, tampa apatiški, pabrinksta akių vokai, nosis, lūpos, ausys. Susirgę triušiai gali nugaišti per 48h.