„AUGINTINIO VIRŠSVORIS. KODĖL TAI PROBLEMA?“

Nuo per didelio svorio kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Didžiausia problema, kad daugelis gyvūnų savininkų nepripažįsta, jog jų augintiniai turi antsvorio. Nerimą kelia ir faktas, kad sveiką keturkojį šeimininkai įsivaizduoja kaip tingiai judantį rubuilį. Didžiausias augintinių priešas – skanėstai iš mūsų lėkštės. Apklausus 210 naminių gyvūnėlių savininkų, paaiškėjo, kad 93 proc. šunų ir kačių augintojų duoda savo keturkojui žmonių maisto. 26 proc. respondentų prisipažino, kad, be įprasto dienos davinio, savo numylėtinius lepina ir gyvūnams skirtais skanėstais. „Norėdami paskatinti gyvūną, rinkitės vieną ingredientą (pvz., smulkiai supjaustytas orkaitėje keptas gyvulių kepenis) arba traškias daržoves“, – pataria dr. E. Wardas.

Plačiau..

Kitas veiksnys, lemiantis gyvūnų nutukimą, yra blogai apskaičiuota dienos porcija arba peršėrimas. Verdant košes ir mėsą, sunku apskaičiuoti tikrąją tokio viralo vertę. Firminių pašarų kokybė ir sudėtis yra griežtai reglamentuojama, todėl, išanalizavus pakuotę, tampa aišku, kokią paros normą turėtų gauti gyvūnas. Be to, pirktiniai pašarai būna pritaikyti keturkojo veislei, amžiui, sveikatos būklei. Paros davinį reikėtų paskirstyti dviem trims kartams ir duoti visada tuo pačiu metu. Kai kurių veislių šunims kyla didesnė rizika priaugti nereikalingų kilogramų. Dažniau nutunka gyvūnai kompanionai. JAV 59 proc. labradorų ir 63 proc. auksaspalvių retriverių turi antsvorio ar yra nutukę.

Antsvorio rizika didėja su augintinio amžiumi. Nors nutukimas būdingas visų amžiaus grupių gyvūnams, dažniau serga 5–10 m. keturkojai. Jaunikliai mėgsta žaisti judrius žaidimus, o „senjorai“ mieliau gulinėja ant sofos nei laksto paskui kamuolį. Įtakos turi ir gyvūno kastravimas. Pakitus hormonų pusiausvyrai, organizmas ima kaupti riebalus. Be to, kastruoti keturkojai ne taip intensyviai domisi aplinka ir priešingos lyties atstovais, todėl išnaudoja mažiau kalorijų. Kur slypi pavojai?

Antsvorį turintys šunys ir katės dažniau serga sąnarių, inkstų ligomis, kenčia dėl padidėjusio kraujospūdžio, apsunkinto kvėpavimo. Nutukusiems augintiniams padidėja cukrinio diabeto, širdies ir vėžinių ligų rizika. Veislėms, kurioms būdingas ilgas liemuo (taksai, basetai), padažnėja stuburo išvaržų tikimybė. Nutukimas sumažina gyvūno gyvenimo trukmę.

„Antsvoris ne tik vargina ar suteikia diskomfortą. Dėl didelės apkrovos kenčia sąnarių raiščiai, gyvūnas jaučia skausmą, kurį netiesiogiai suteikia šeimininkas. Juk augintinis neima maisto iš šaldytuvo, jis ėda iš mylinčio žmogaus rankų“, – pasipiktinęs JAV Veterinarinės medicinos universiteto specialistas dr. Steve‘as Budsbergas. „Šunų ir kačių nutukimas yra susijęs su medžiagų apykaita ir organizmo hormonų pokyčiais. Dėl sparčiai didėjančio augintinių svorio netrukus atsidursime ant diabeto epidemijos slenksčio“, – teigia veterinarijos gydytojas endokrinologas dr. Markas Petersonas.

Atidžiai apžiūrėkite ir įvertinkite savo augintinio kūną. Apčiuopę šonus, turėtumėte jausti šonkaulių kontūrus – jokio riebalinio sluoksnio. Pažvelgę į savo augintinį iš viršaus, turėtumėte matyti jo liemenį, o ne „statinaitę“. Verta sunerimti, jei gyvūnas greitai pavargsta, atsisako judėti, lekuoja ir sunkiai kvėpuoja.

Suskleisti

KAIP ELGTIS RADUS LAUKINĮ GYVŪNĄ/ PAUKŠTĮ?

Atėjus pavasario ir vasaros laikotarpiams, laukiniai gyvūnai bei paukščiai apdovanoja gamtą jaunikliais. Jaunikliai dar nėra atsargūs, dar neišmokę tinkamai elgtis gamtoje, todėl kartais nuklysta nuo savo tėvų arba tėvai, ieškodami maisto, palieka jauniklius kuriam laikui. Jaunikliai paukščiukai mokosi skraidyti, todėl neretai iškrenta iš lizdų. Žmonės, radę tokius, iš pažiūros, pasiklydusius, vargšus jauniklius, puola juos „gelbėti“, nesusimąstydami, kad imdami laukinį gyvūną į rankas kai kuriais atvejais jam labiau kenkia, nei padeda.

Plačiau..


Aplinkos ministerija kasmet primena, jog laukinius gyvūnus griežtai draudžiama imti į namus. Už laukinio gyvūno ar paukščio paėmimą gresia administracinės nuobaudos. Dažnais atvejais žmonės susižavi jaunikliais kiškučiais, lapiukais ir t.t. ir mano, kad galės juos laikyti namuose, lyg šuniuką ar kačiuką. Tačiau kiškiai, lapės, stirnos, gandrai ir kt. laukiniai gyvūnai dažniausiai nelaisvėje neišgyvena. Tam, kad laukinis gyvūnas galėtų gyventi nelaisvėje, juo reikia ypatingai rūpintis, puikiai išmanyti to gyvūno poreikius ir priežiūrą. Pilnavertę priežiūrą laukiniams gyvūnams gali suteikti tik apmokyti specialistai.

Todėl, radus laukinio gyvūno jauniklį, jokiu būdu negalima imti jo iš gamtos, kuri yra jų tikrieji namai. Vieninteliu ir išskirtiniu atveju, laukinis gyvūnas gali būti paimamas iš gamtos: tuomet, kai jis yra sužeistas ar sergantis. Tokiu atveju, atsargiai ir nesukeliant gyvūnui papildomo streso, reikėtų jį nugabenti į veterinarijos kliniką, kur juo toliau pasirūpins specialistai.

Atėjus sezonui, į mūsų kliniką žmonės dažniausiai kreipiasi dėl rastų paukščių. Džiugu, kad žmonės yra neabejingi ne tik naminiams gyvūnams, tačiau dažnai žmonės atneša visiškai sveikus paukščius ir taip tam paukšteliui padaro „meškos“ paslaugą. Pavyzdžiui, vienas dažniausių iš atnešamų paukštelių mūsų klinikoje yra čiurlys. Žmonės jį randa tupintį ant žemės, nepaskrendantį, tuomet sunerimę iškart kreipiasi į mus. Tačiau reikėtų žinoti, kad čiurlys yra toks paukštis, kuris tiesiog fiziologiškai taip sudėtas, kad negali pakilti nuo žemės. Čiurliai puikiai laipo medžiais ir dažniausiai pakyla nuo jų. Todėl, radus čiurlį, reikėtų jį stipriai ir kartu švelniai mestelti į orą, kad pagavęs vėjelį, jis nuskristų. Arba įkelti į medį ar aukštesnį krūmą.

Suskleisti