nesio tema

KASTRACIJA

Mitai prieš faktus

Egzistuoja kelios nuomonės apie naminių gyvūnų kastraciją ir sterilizaciją. Gyvūnų savininkai kartais klaidingai galvoja apie šių procedūrų žalą arba naudą: tenka išgirsti daugybę patarimų, kuriuos dažnai galima pavadinti tiesiog mitais.

Vienas iš jų: „kastruoti ir sterilizuoti gyvūnus nebūtina, tegu sau ramiai gyvena“.

Vis dėlto, įrodyta, jog nekastruoti gyvūnai nuolatos patiria stresą nuo pastovių lytinių hormonų „audrų/bangų“. Dažnai gyvūnai būna išsekę, pikti, irzlūs, kartais net agresyvūs žmonių bei kitų gyvūnų atžvilgiu. Be to, nekastruoti gyvūnai linkę sirgti vėžiniais susirgimais bei kitomis lytinėmis ligomis.

Reikia nepamiršti, kad ne tik patinai, bet ir patelės yra linkę žymėti teritoriją. Rujos metu, prasideda partnerių „medžioklė“, per kurią gyvūnas gali pabėgti iš namų, iššokti pro langą.

Taip pat seniai įrodyta, kad lytinis aktas patelėms (pvz. katėms) nesukelia jokių malonių pojūčių, o dažnai sukelia nemalonius bei skausmingus pojūčius.

Dar vienas dažnas argumentas prieš kastraciją: tai nenatūralu, „prieš gamtą“.

Tačiau tai būtų nenatūralu tik tuomet, jeigu Jūsų augintinis gyventų laukinėje gamtoje. Tačiau gyvūnas augintinis gyvena šalia jūsų: ne natūralioje gamtoje, o dirbtinėje. Būtent todėl turime užtikrinti, kad gyvūnas nepatirtų papildomo streso dėl nepatenkintų lytinių instinktų.

Kitas mitas: kastracija (sterilizcija) tai yra labai griežta priemonė kuri „pažeidžia jų augintinių teises“.

„Daugelis savininkų – vyrų nesiryžta kastruoti savo augintinių – patinų, galbūt siedami tai su savo požiūriu į reprodukcinių funkcijų praradimą. Kai kurie žmonės net su pasibaisėjimu reaguoja, kai pradedame kalbėti apie galimą katraciją“,- pasakoja Buivydiškių veterinarijos klinikos vadovas Pavelas Trusevičius.

Pasak gydytojo, gyvūnai tuo ir skiriasi nuo žmonių. Gyvūnai nekenčia nuo reprodukcinių funkcijų praradimo: jie dauginasi tik tam, kad pratęstų savo rūšies išlikimą. Po nujunkimo palikuoniai tampa nereikalingi, jų atsisakoma.

Patinams tėvystė apskritai nebūdinga. Jiems augantis palikuonis vėliau tampa tiesiog konkurentu. Patinai nejaučia nieko savo „vaikams“, buvusioms „draugėms“. Gyvūno šeimininkai turėtų atsiminti, jog patino jausmai baigiasi lygiai tada, kai patelėms baigiasi ruja.